- Kosminiai įvykiai atskleidžia, kad mirštantys žvaigždės uždengia savo planetas lėtai ir elegantiškai sukdamiesi, o ne greitu sunaikinimu, kaip paaiškina NASA James Webb kosminis teleskopas.
- Panaši Jupiteriui planeta, esanti 12 000 šviesmečių atstumu, lėtai spiraliai artėja prie savo žvaigždės, suteikdama žvilgsnį į potencialią ateitį mūsų saulės sistemai.
- ZTF SLRN-2020, šviesos mirgėjimas, pirmą kartą pastebėtas 2020 m., inicijavo šį kosminį atradimą su vėlesniais įžvalgomis iš NASA NEOWISE misijos.
- Webb teleskopas aptiko lėtinę kelionę link centro naudodamasis savo vidurinių infraraudonųjų spindulių instrumentu (MIRI), atskleisdamas subtilybes, kurios anksčiau buvo praleistos.
- Mokslininkai atrado interstellarinių dulkių aurą ir karšto molekulinio dujų disko aplink žvaigždę, primenančią planetų formavimosi vietas.
- Anglies monoksido buvimas kelia klausimų apie esamas prielaidas dėl požvaigždinio likučio, skatinančio persvarstyti šiuos kosminius valgius.
- Tyrimas rodo, kad mūsų Saulė gali sekti panašų kelią, vartodama ar paveikdama šalia esančias planetas, tokias kaip Merkurijus ir Venera.
- Būsimi teleskopai, tokie kaip Vera C. Rubin observatorija ir Nancy Grace Roman kosminis teleskopas, toliau tyrinės šiuos žvaigždžių dinaminius procesus.
Po ramybės ir didybės nakties dangaus apsiaustu vystosi kosminiai įvykiai, kurie stebina vaizduotę. Astronomai, stebintys tolimą horizontą, neseniai atskleidė žavų pasakojimą apie planetinį likimą, ne su greitu pabaiga, bet ilgai trunkančia išvada. Nauji James Webb kosminio teleskopo atradimai iš NASA atskleidžia, kad mirštančios žvaigždės paprasčiausiai neįspeigia savo planetų greitu, ugniniu gurkšniu. Vietoj to, jos įgyvendina baisiai elegantišką baletą – lėtą sunaikinimo spiralę.
Įsivaizduokite planetą, panašią į Jupiterį, kuri po truputį artėja prie savo nepasigailėtino saulės partnerio. Šis dangaus valsas, vykstantis mūsų pačių Paukščių Tako galaktikoje, maždaug 12 000 šviesmečių nuo Žemės, suteikia artimą žvilgsnį į galimą likimą, kuris galėtų atspindėti mūsų saulės sistemos tolimoje ateityje. Ši istorija prasideda nuo paslaptingo šviesos mirgėjimo, pavadinto ZTF SLRN-2020, pirmą kartą užfiksuoto 2020 m. Tačiau buvo galaktikos murmėjimas, kurį užfiksavo NASA NEOWISE misija, kuris pirmasis užsiminė apie dulkių prisotintą crescendo, vystymąsi už paprastumo ribų.
Nutolę nuo ankstesnių prielaidų, kad žvaigždės greitai ryja savo planetas, NASA Webb teleskopas rado, kad procesas yra lėtas judėjimas link centro. Naudodamasis savo vidurinių infraraudonųjų spindulių instrumentu (MIRI), Webb aptiko subtilius detalius, kurie buvo praleisti po interstellarinių naratyvų sluoksniu: numatomas raudonosios milžinės išsiplėtimas niekada visiškai neištempė savo žvaigždinio apkabinimo.
Atlikę aukštos raiškos stebėjimus, NSF NOIRLab mokslininkai stebėjosi planetos lėtai judančiu finalu. Kai ji artėjo, trintis iš žvaigždės atmosferos sukūrė dujų spirales, palikdama blizgantį interstellarinių dulkių aureolę – kosminį pagarbos ženklą jos žūčiai.
Be to, Webb artimųjų infraraudonųjų spindulių spektrografas (NIRSpec) pažvelgė gilesn įty, atskleisdamas atradimų lobį, aplink žvaigždę. Viduje buvo karšto molekulinio dujų disko – reginys, primenantis tolimus laikus, kai planetos vystosi. Anglios monoksido atradimas šioje kosminėje žiedinėje struktūroje privertė astronomus pergalvoti, kas lieka po žvaigždės planetinės valgymo.
Kas traukia šias dangaus tapybos drobes į žmogaus mastą, yra keistas galimybė, kad tai, kas vyksta šio tolimos žvaigždės, gali kada nors įvykti mūsų pačioje kiemelyje. Mūsų Saulė, prognozuojamai kankinanti savo mirtingu keliu, kipins panašią trajektoriją per kelis milijardus metų. Švytinti raudonoji milžinė, plečiantis išorinėje pusėje su laiku neišvengiamai, gali suvalgyti Merkurijų, potencialiai prasilenkti su Venera ir kelti grėsmę Žemei, keliančiu egzistencinį klausimą – išgyvenimas ar naikinimas.
Įžvalgos iš ZTF SLRN-2020 pabrėžia esminę tiesą, atkartojamą per tylų kosmoso šaliką: kad suprastume savo pačių kosminį galą, pirmiausia turime išmokti kitų saulių ir jų šokančių partnerių istorijas. Tarsi mus žodžiu sušaldytume šiame paskutiniame akte, teleskopai, tokie kaip Vera C. Rubin observatorija ir NASA artėjantis Nancy Grace Roman kosminis teleskopas, laukia, kad išvystų šiuos žvaigždžių pasakojimus.
Stebėdami šį dangaus šokį, vienas faktas tampa aiškesnis – tai ne apie staigumą pabaigos, o apie lėtą, neišvengiamą artėjimą, laikantį pasaulius nelaisvėje. O čia, Žemėje, po jos atmosferos ir gravitacijos apgaubimu, esame tik stebėtojai šiame nuostabiame visate, laviruojančiame po vieną pirueto žingsnį.
Atraskite paslaptingą mirštančių žvaigždžių ir jų planetinių partnerių šokį
Kosmosas yra nuostabių įvykių teatras, kur net planetų žlugimas vyksta kaip poetiškas šokis. Naujausi NASA James Webb kosminio teleskopo atradimai suteikė naujų įžvalgų į šią kosminę baletą, atskleidžiančią sudėtingą ir lėtą procesą, kaip žvaigždės itin valo savo planetas.
Lėtai mirštanti planeta: ką sužinojome
Astronomai stebėjo nuostabų galaktikos fenomeną, kuriame mirštančios žvaigždės nedelsdamos nevalgo savo planetų ugninių sprogimų metu, bet užsiima ilgai trunkančia, elegantiška spirale. Ypač žvaigždžių sistema, pavadinta ZTF SLRN-2020, esanti maždaug 12 000 šviesmečių atstumu mūsų Paukščių Tako galaktikoje, atskleidė šią dangaus mažėjimo pasakojimą.
1. Dangaus stebėjimai: James Webb kosminis teleskopas, kartu su instrumentais, tokiais kaip vidurinių infraraudonųjų spindulių instrumentas (MIRI) ir artimųjų infraraudonųjų spindulių spektrografas (NIRSpec), užfiksavo šio įvykio detales. Planeta, panaši dydžiu į Jupiterį, lėtai spiraliai artėja prie savo žvaigždės, sukurdama eterinį interstellarinių dulkių aurą savo pėdsake.
2. Dujų ir dulkių atradimas: Kai žvaigždė išsiplečia ir įtraukia planetą, dujos spiraliai krenta, sukeldamos švytinčią aurą. Anglies monoksido ir kitų molekulinių dujų buvimas buvo aptiktas žvaigždės aplinkiniame diske, skatindamas naujas teorijas apie likučius po planetų suvartojimo.
Tikrosios pasekmės ir prognozės
Supratimas apie planetinių sistemų pabaigos etapus ne tik patenkina mokslinį smalsumą, bet ir suteikia užuominų apie mūsų pačių saulės sistemos likimą:
– Mūsų saulės sistemos ateitis: Astronomai prognozuoja, kad mūsų Saulė per maždaug 5 milijardus metų išsivystys į raudoną milžinę. Šis transformavimas tikriausiai kels grėsmę vidinėms planetoms, įskaitant Žemę. Nors išgyvenimas yra neaiškus, šių procesų supratimas padeda mokslininkams įvertinti galimas egzistencines grėsmes ir šalinimo strategijas.
– Tęsiami kosminiai stebėjimai: Vera C. Rubin observatorija ir NASA artėjantis Nancy Grace Roman kosminis teleskopas toliau stebės šiuos kosminius įvykius, suteikdami turtingesnes įžvalgas ir daugiau duomenų apie tokius reiškinius kitose žvaigždžių sistemose.
Kaip pasiruošti kosminiams pokyčiams: patarimai ir įžvalgos
1. Investuokite į astronomijos švietimą: Supratimas apie kosmosą prasideda nuo švietimo. Skatinkite domėjimąsi astronomija per programas ir išteklius, orientuojantis į astrofiziką ir žvaigždžių bei planetų gyvenimo ciklą.
2. Tvarumas Žemėje: Nors tokių kosminių įvykių, kaip šie, laukia tolumoje, tvaraus gyvenimo prioritetas Žemėje užtikrina mūsų planetos ilgaamžiškumą dėl augančių aplinkos problemų.
3. Palaikykite kosmines misijas: Palaikykite ir remkite tarptautines kosmines misijas ir tyrimų iniciatyvas, kurios plėtoja mūsų supratimą apie kosmosą ir potencialiai užtikrina Žemės ateitį.
Išvada ir veiksmai
Šis žavus mirštančios žvaigždės ir jos planetos pasakojimas primena, kad visata yra pilna stebuklų, dar neatrastų. Tirpdami šiuos kosminius baletus, įgyjame gilesnį supratimą apie savo vietą visatoje, ragindami mus vertinti Žemę ir pasiruošti tolimesnei ateičiai.
Daugiau informacijos apie kosmosą ir astronominius atradimus rasite NASA ir NOIRLab. Šios organizacijos siūlo plačius išteklius ir atnaujinimus apie naujausius kosmoso tyrimus.